nesusižeisk

jau vėl ruduo
anksčiau nespėjau
glaudžiuosi prie dangaus
lyg prie tavęs
taršau debesėlius
lyg tavo plaukus vėjas
sparnais drugių jauti
neapsimesk
 
į rūką upės krentame nebuvę
delnais į delnus
krūpčioja srovė
srauni banga mūs valtį tarsi gumą
tampydama nuplukdė

pastovėk
 
man iš paskos kartok tik jeigu vėlei
suplėšęs rūką
tekštelsi lašais
aš išrasosiu lūpomis į lūpas
tik tris žodžius lėtai

nesusižeisk
Užuovėja