Gali žodžiai keli žaižaruojantį nimbą uždėti,
Įsipliekst akyse tikro džiaugsmo skaisčia ugnele.
Kaip sunku apsibrėžt — nei suprast, nei matyt, nei girdėti.
Kas pagundą įveiks suturėti gerbėją šalia?

Pilnaties atspindys tam po kojom, kas nosį nuleidęs.
Ten, kur raisto akis, nemanyk, jog nukritęs dangus.
Tau svajonės nupieš gražumu nepranokstamą veidą,
Sumanysi paliest — sumirgės, sujudės ir suduš...

Aš tesu vaizdinys, eilėmis tesuvirpintas oras.
Po mana pilnatim — išsižiojusio raisto gelmė.
Suturėti tave — tai vampyriškas noras nedoras.
Nei grožėkis, prašau, nei suprask, nei matyk, nei girdėk...

Įsibrisi giliau ir suvokt nesuspėjęs nuskęsi.
Nežinau, kas ištrauks iš tamsių ir vėsių duburių.
Pažiūrėk atidžiau, aš esu nei gera, nei geresnė,
Tik tamsiam dubury atspindėjusi aistrą žėriu.