Sidabro pievoj
laimę paskandinsiu.
Delnan surinksiu
ašaras rasos šaltas.

Prisiminimus upėn nugramzdinsiu,
srovė apgaubs
negyvas minutes...

Ir vėjas gros
Sonatą rudeninę
Stygom apnuogintų
Alyvmedžio šakų.

Sidabro pievoj
Širdį atrakinsiu
žmogaus, išdrįsusio
Paskęst kartu.