Mėnesiena. Naktis.
          Ir begarsis šnabždėjimas
                  lapų krintančių,
                        mano minčių...

Laša mano svajonės,
          trumpėja gyvenimas
                  ir tai viskas,
                         ką aš dar turiu.

 
Ilgesys tų dienų,
          įsitaisęs palangėje,
                   žvelgia rūko šešėliu
                          liūdnai.

Bėga, bėga paveikslais...
          Vaizdų trūkinėjimai
                    atmintim...
                            Šitaip buvo seniai...
 
Nušienauta.
          Bėgiojantis vėjas ražienomis
                   vejas, žaidžia
                             baltais sūkuriais...

Negaliu vis pamiršt.
            Kasdieniniam kalbėjime
                    tavo žodžiai –
                              lyg tie vyturiai...