pamėlynavusiais nagais lyg neskiepyta balta mėsa spoksojau į rudenį –
auksarankį tinginį, snūstantį šalnos bangoje, medžio pjuvenų sudegęs kvapas
bėgo per nosies kuprą, trukčiojančiais paveikslais primindamas pirmąją studiją –
briedžio mėgstamą langą – palikau suoliuką skęsti džiūvančių lapų pagundai.