Jau beldžiasi ruduo, o tu toks pats,
Krantai žali, tik vienišas ožekšnis
Rausvais dažais nudažė skryneles
Mažoms sėklelėms ant šakelių nešti.
 
Dangaus mėlynė ilsis vandeny,
Vien debesys nuskendę plaukia,
Ramiai ramiai per Lietuvą teki,
Kur Nemunas brolužio laukia.
 
Dar lankos tik rūkais iš ryto bąla
Ir vėjas smilgų galvas glosto,
Dar pasėdėt ne vien tik žvejui gera
Pakrantėje ant nendrių sosto.
 
Rugsėjis baigsis, gels klevai, skarotos ievos,
Ir gluosniai dovanos tau krintančius lapus,
Ryškių spalvų šlaitais bėgs rudenėlio dienos,
Kad vėlei man paliktum kerinčiai gražus.