Surinko kartą laikas žmones į vieną vietą. Ilgai neužtrukęs pasiėmė visų kaukes ir išėjo neatsisukdamas, palikęs bendrauti... Oras susitaręs buvo – išvis nesirodė. Tikri žvilgsniai, pasimetę, kiti apsidžiaugę, dairosi ir bendrumą atrast mėgina...
– Ar jaučiate? Baimės dingo...
– O gal jos su laiku išėjo?
– Nežinau, bet jaučiu šypseną...