paburkusi oda
be uodegos šuva
nešė paskenduolę
į krantą kaip į guolį

iššiepęs nasrus su meile
kuteno tavo šaltą veidą
šiurkščiu galu liežuvio
tavęs jis nenubudino

akis užbėrė smėliu
paleido tave su vėju
bet ašarų neliejo
jų jis neturėjo