Angelai pasodinę Tau sodą
Ar auginsi, paklausė Tavęs.
Ir nors kartais Tau taip neatrodo,
Bet turi jame rojaus gėles.
Laisto jas ne vanduo – jausmas tyras,
Žydi jos, kuomet meile švieti.
Nors gyvenimo dramą patyrei,
Paukštė mėlyna skraido arti!
Trokšta ji Tavo sode čiulbėti,
Jos giesmėj dieviškumo galia.
Ir net jei niekada netikėtum,
Tavo angelas budi šalia.
Laukia jis, kol įžengsi į sodą,
Liesi žydinčias savo gėles,
Net jei Tau taip dabar neatrodo,
Sielos sodas vis laukia Tavęs.
Tavo žvilgsnio ir šildančio jausmo,
Tavo rankų ir Tavo širdies,
Laukia jis, kad patirtum, išjaustum.
Laukia, trokšta, kad leistum žydėt!
…
Angelai pasodinę Tau sodą
Ar auginsi, paklausė Tavęs.
Ir nors kartais Tau taip neatrodo,
Bet turi jame rojaus gėles.