Žvaigždynai po nosim

Savotiškos meilės
Nė neįsivaizduodavau
Juk nespėji ir sustot toj
Karuselėj
 
Kaip mažas
O elgies kaip didelis
 
Garsai mus pakylėja
Ir tampam lyg dvejetu
Vienam kūne
 
Padės kažkokie būdai
Tikrai
Ir nekarštai
Užtat racionaliai
Be sumaišties
Mylėsi mane be
Jausmo
 
Tik vėl klausimų
Atsakymų
Tikiuosi ne amžiai
Ir greit pavyks išspręst
Ne Mačernio lygtis
O kur kas sunkiau
Pro subjektyvų objektyvą
 
Kitaip aš visada matydavau
Žvaigždynus
Kodėl tu žiūri po
Nosim?
 
Nereikia ieškoti to kelio
Ar savęs
Reikia
 
Sukurti
netobula