Pažiūrėk man į akį.
Ar matai?
Jį –
juodą virpantį tašką.
Netylėk!
Atspėk gi –
kur aš esu?

Išdykauju.
Būk ramus.
Seniai jau žinau –
mes abu paslaptyje,
nustebę nežinom
kur
- tavęs
kur
- manęs
mums ieškoti.

O jei aš būčiau kur manęs nėra
gal tada tu rastum –
mus.

Kaip gaila,
tu nematai šypsenos –
savos,
kai išdykauju.