Kur palikai džiaugsmą, laimę –
skausmas įrėžė randus gilius,
kuri atkarpa išrausė duobę gilią –
iki šiolei lygini supiltus kaupus?..

Laiko dulkės, nei plėnys neužnešė taip,
jog iš ten negirdėtum atodūsių duslių –
paliktus randus dengi savaip ir nežinai
ar kam pavyksta nutolt nuo tų aidų?..
......................................................

Esi laisva dabartyje – ne verge praeities,
juk suskilusios šukės palaidotos giliai –
dabarties vaizdus matai tarsi pakelėje:  
deja, nedomina ir tolesni vizijos keliai...