Saulei leidžiantis, lyg apgirtę pasvyra medžių šešėliai. Didžiulius snapus pražioję paukščiai pradeda linguoti į taktą savo čiulbesiui. Šešėlių teatras...
          Ir tu neatsispiri jo pagundai. Užverti galvą, prisidengi ranka akis ir lauki šalia nutįstančio savo šešėlio.                     
           Pamažu už horizonto leidžiasi saulės diskas lyg didelė auksinė moneta į taupyklę...