Patriotinių oro pajėgų liuftvafė
bombarduoja mano puodelį cafe.
Jų maršalas – vyriausias mašalas –
riebus ir juodas kaip rašalas –
gyvas nepasiduos:
tik pergalė arba autodafė...
Zyzk nezyzęs, mašalų maršale,
bet šitas pasaulinis karas
tarp vabzdžių koalicijos
ir žmonių antantės                                                    
vakar vakare lyg trauktas iš akies
jau vyko šalia mano šalies,
tiesiog beveik ant nosies,
todėl šįvakar aš gudrus,
žiūriu į tave iš nuošalės,
ir daugiau niekas man neįkąs,
ir niekas nepalies.
Mane saugo Akis Viešpaties.
 
Bet įkando vieną kartą.
 
Kaip ir buvo jau
garsiai ištarta –
priešą sutraiškiau:
nuostoliai minimalūs –
pralietas tik vienas kraujo lašas.
 
Šalia cafe puodelio
liko juodas taškas.