Gręžiojaisi gręžiojaisi ir tiktai vakare,
Kai saulės nebeliko, prisiminei mane.
Palenkus puošnią galvą, aukščiau visų gėlių,
Nueinantį lydėjai viliojančiu žvilgsniu.
 
Žinau, vartus pravėrus, pasveikinsi pirma.
Saulėgrąža saulėgrąža, tu nuostabi dama.
Žydėk, gerk saulės šviesą, jos taurę šilumos,
Mes žemėję pražūtume — ir tu, ir aš be jos.