Tolyn, tolyn vis lekia dienos
Į gelsvą smėlio kalną.
Taip blunka mūsų mėnesienos...
Kažkas dainuoja meilę.

Kažkas dar šoka svaigų tango
Ant nupjautų ražienų.
Už tai išgerkime po taurę,
Rasas surinkę nuo blakstienų.

Rudens verpetuose paklydę,
Dar rasim skaidrų juoką.
Tikiu, kad būsim neišėję.
Užtai jaunyste mokam.