Sunkias į smilkinius 
pridžiūvęs 
mėlynas kaip tavo kraujas rašalas. 
Mėlynas – tai ne karališkas, tai tik dėl to, kad gyvulio... 


Ir nusispjaut man į Šekspyrą, 
Į Rytų vėją, 
Į tavo ašaras, 
Nes tavo širdis minkšta ir gliti kaip negyvėlio. 


Už tai, mano pone, še spirą! 
Zuikio. Tebūnie ji tauriai didybei Jūsų pašaras. 
Na kaip, gera rankoj mažutį apvalų savo pasaulį laikyt? 

Ir išmuša laikrodis trečią valandą, nori tu to ar