Darbuojas priešaušris — ryškėja pro miglas
Pilkų objektų kontūrai neaiškūs.
Gal kelio kryptį bus lengviau atrast?
Tuoj tuoj skaitysi atneštus tau laiškus,

Kuriuos paliko dar ana diena
Be vaško antspaudo, bet austus gijom šilko,
O vėjas krapšo debesų spynas,
Lyg dar mažai lietaus iš jų pilte išpilta...

Jau nebelaimina įžvarbę vandenai,
Iš kūnų šilumą jie iki kaulų drengia.
Norėtum grįžt, bet kelio nežinai — 
Ana diena sujaudint pasistengė.

O ši? Tik bunda. Vangūs judesiai,
Plati žiova. Pasirąžai — net traška.
Skubi ir priešiniesi žiniai tai vėsiai,
Ana diena kur atsiuntė be rašto:

Ataušęs lizdas. Zvimbianti tyla.
Dulksva ražiena. Žvilgantys atolai,
O tu, besparni, vis paplast paplast,
Lėk, paskubėk, nors rytas be meduolių.