Jausmai — marga drobulė,
išausta iš minčių gijų plonų,
paklota gyvenimo guolyje,
apipinta paslapčių savų...
Verpei minčių gijas,
norėdama sukurti kažką,
gal suaudei svajas netikras,
tad nebeliko ką priglausti?..  
Verpdama mintis švelnias,
tuomet iš širdies gilumos pynei,
dabar dėlioji atminties sijas —
jas pasigavę nusineša vėjai...