Tos valandos tykios, prabangios,
iš sielvarta, graudžia, vinystes,
jos orė iš aukšta nužengė
aniuolэs į žemė atklyst.

Iš švintančia saulэj rytojos,
iš delna vagelių paslaptės
jos veida ženklalės kartoj
tos amžėns šviess be naktės.

Jos pėdsaks žvilgy paliek,
jos plauks kэ drobė ėšbalion
ė ylges šyrdelэ ožliej,
ka jūro prėšaukt jo galiam.

Ė kyl vė bangos so vėj,
ė burės svajonėm atplauk,
ė kranto tuliaus nuėjė
jos vėja, ka grįžtų, lauk.

Tos valandos tykios, prabangios,
iš sielvarta, graudžia, vinystės,
teip orė ėš aukšta nužengė
aniuolэs jos vėlek išklyst.