Sustok, prašau...
Aš pavargau taip bėgti.
Nebeturiu jėgų pažvelgti atgalios,
O tiek klaidų bekraščiam labirinte
Kaip žiežirbos pažirę iš delnų.
Neteisk, prašau.
Nebeturiu stiprybės atleisti priešui
Už žiaurias klaidas,
Kurios kaip ietis smigo mano kūną
Ir juokias, juokias į valias.
Paleisk, prašau...
Išseko mano laikas ir neturiu jėgų sugrįžti atgalios.
Paleisk mane, ir aš kaip pienės pūkas,
Pagautas vėjo, genamas toli
Pamosiu tau... ištirpsiu tarsi rūkas...
Ir liks skliaute žvaigždė trapi...