Dzūkija, dainom tu garsėji
Ir mėliu žydrų ežerų.
O miestas tavasis – Veisiejai –
Stebuklas tarp smėlio kalvų.

Žvelgiu, kaip iš tolo atklysta
Į krantą bangelė skaidri.
Šis miestas – tai mano jaunystė
Linksmų bendraamžių būry.

Kiek tyro jaunatviško juoko
Sugėrė čia parko tyla.
Čia šventėm, dainavom ir šokom,
Čia gimė ir meilė pirma.

Menu, plaukėm dviese valtelėj,
O ežeras buvo ramus.
Menu – parko šokių aikštelėj
Svaigindavo muzika mus.

Jaunystė kaip kregždė praskriejo,
Ir meilė pirma – praeitis...
Bet man vis sapnuojas Veisiejai,
Kur Ančia skalauja smiltis.