Ach, kaip tvanku
Ir tirštos sutemos,
It koks kisielius
Prilipo prie langų.
 
Voratinkly muselė krutinas...
 
Pajuto voras auką, žiūri –
Tuojau ims ryti...
 
Neturi musė šansų išgyvent, neturi...
 
O gal gerai, kad ji dabar įkrito?
Nes josios siela
Bus Rojuje lig ryto –
Labai tvanku,
Tad netgi dangaus vartai atdaryti.
.............................................................
 
Dėkoju tau, Dievuli, –
Iš ryto ėmė lyti...