Tiktai nenusimint ir nenuleisti rankų,
Tą dieną tapusių sparnais,
Kurie pakėlė Lietuvą aukštai į dangų
Nušviesti Laisvės spinduliais.
 
Kokia graži, gal tik tada pamatėm,
Vienam kely sustojusi tauta,
Jai priesaiką širdim, ne žodžiais davėm —
Mylėt ir gint per amžius, visada.
 
Tegul dešimtmečiai istorijon nueina,
O žemėj šioj gyvens vaikai kiti,
Tik kelią Baltijos prisimena kaip dainą
Ir lieka jam darbais ištikimi.