Ar rasi vietų an šito svieto
Niekas nežino, niekam nesakė,
Kadu pušynan ar an kalnelio
Tu nenuaisi savom kojalėm.

Ciksi cik laikas, buvai dar vaikas,
Paskui jaunysta slauni atėjo,
Ciek visko būta, ciek prisvajota,
Lyg an žirgelio skridai su vėju.

Tėvulis, mirė, paskui motulė,
Brolalį jaunų smercis palaužė,
Širdzim kentėta, niekas nežino
Kiek tų mintelių raudon sudėta.

Vakaras, rytas ir vėl dzienelė
Mini biržalin savo takelį,
Nesėji rūtų, ne tas jau čėsas,
Mėnulis lydzi nakcin dzienelį.

Kažko tep ilgu, o ko nežinom
Ar dar išaus man kita dzienelė,
Kadu pušyni ar an kalnelio
Linguos cik cykiai balci beržaliai.