Galbūt rugpjūtis mus paguos? –
Suklydom, jei taip manėme.
Ne mums šita brydė rugiuos, –
Net ja sugrįžt negalime.
Bevertė tavo atgaila –
Kaltės nesidalinkime...
Meni, kaip smelkėsi žvarba,
Kai grįždavai aplinkkeliais?

Buvai tik tu ar buvom mes?
Išbarstėme, ką gavome...
Nors neištryniau dar tavęs
Iš savojo gyvenimo,
Ne tos ramunės, kaip tada, –
Jau vystančių neskinkime.
Čia liks tik paslaptis šventa:
Tu toks buvai – vienintelis...