Tenai, kur rugiai glosto rūką,
Pušynai lyg jūra vilnija,
Ten debesys, derlūs, pratrūko
Ir lyja –  beprotiškai lyja...
 
Aš bėgsiu į vasaros lietų
Ir šoksiu jame ligi ryto,
Kad rudenį siela mylėtų
Ir rudeniui meiliai sakytų:
 
„Žiūrėk, kaip rugiai glosto rūką,
Pušynai ramybe vilnija,
O debesys, derlūs, pratrūkę
Taip lyja... taip dieviškai lyja“