Ėjau pro rožę, žiedlapiai sušlapę,
Kažkur jau vakaras, beveik vėlu,
Tiktai girdžiu, kaip ji man tyliai sako –
Labos nakties, nors gera būt kartu.

Labos nakties visiems, kur mane lankėt,
Kur braidėte eilėraščių takais.
Džiaugiuos, kad mintys aidu toliuos skamba,
Džiaugiuos čia esančiais draugais.

Naktis praeis, vėl pamatysiu rožę,
Tegul žiedai nušvinta po lietaus,
Į širdį kritusį lašelį grožio
Galbūt kas nors savy pajaus.