Kad galėčiau įspėt laiko mįslę,
Kad galėčiau įspėt, ką byloja tamsa,
Kai širdis naktyje pasiklysta
Ir neranda kelių pas tave.

Kai žvaigždžių skliautuose nesimato,
Kai užmiega žibintai visi,
Kai mintis, tyliai sukdama ratą,
Vis nerimsta tamsiam sūkury.

Kai išeiti nakty neišdrįsti,
Kad sutirptum į rūko erčias,
Kur balti angelai nepaklysta,
Kur po vieną visus išsives.