Sielos pievos
Jūros šauksmas nuneš
Į gelmes Tavo ilgesį,
Saulė glostys rankas,
Ir pajusi — ji ilgisi
Tavo šypsnio akių
Ir gyvenimo džiugesio.
Aš tikiu, taip tikiu,
Kad prieš Dievą suklupusi
Tu norėsi ištart:
Visagali, aš mokiausi,
Bet jaučiuosi vis dar
Pamokų neišmokusi...
Tad paleisk į gelmes
Savo nerimą, ilgesį...
Tegul Dievas nuspręs,
Tavo siela lai ilsisi.
Leisk jai šviesti laisvai,
Tavo žvilgsnį nuskaistinti,
Lai šypsos angelai,
Sielos pievose žaisiantys.