tyli naktis pakvipusi rasom
nutildžiusi vilkolakių kaukimą
pavirtusi dainuojančiom natom
sušoko meilės šokį ir užkimo
rasom įspindo ryto pašaliai
gaiva gležnus pečius maloniai vilgo
tu dar atrodo net neišėjai
o aš tavęs be galo pasiilgau
 
vis negaliu išsivaduot savęs
iš tavo rankų vyriškų glamonių
nemoku niekaip ilgesio pakęst
tokia saldi tyla o mes tik žmonės
vis gaudom lūpom ilgesio drugius
be laiko švinta ir kaltai lynoja
nubėga sapnas pro žalsvus rugius
ir miršta prie basų Aušrinės kojų
 
nusirita pakrantėm spinduliai
širdies sode aistra lyg vynas laša
paveikslus piešia vasara žaliai
tik kažkodėl juose tave uždažo
tyli naktis suspindusi rasom
nutildė kuždesiu tyliu laukimą
paskui pavirtusi gyvom natom
sušoko meilės šokį ir užkimo