...Apkurtau nuo tyliausių garsų,
Tų, kur lūpos suskirdusios skleidė, –
Ten, prie jūros, mums buvo skalsu
Bučinių – lyg žuvėdrų! – ant veido...

Apakau nuo rugpjūčio šviesos,
Nuo glamonių tavų sušvelnėjau
Ir nuo lūpų pravertų vos vos,
Ir nuo mylinčio saulėto vėjo...

Užmigau ant gelsvųjų plaukų
Ir, globojamas mėlyno žvilgsnio,
Sapnavau, kad kaip vilkas kaukiu,
Kad širdis man pašėlusiai tvinksi...

Kad pusnynais lig kelių brendu –
Skausta akys nuo sniego baltumo! –
Kad tos ašaros virsta ledu,
Kad krešėjanti nuojauta tūno...

Rodos, ieškau pramintų takų
Ir akių – tokių mylinčių, tavo...
– – – – – – – – – – – – – – –
Aš suprasti lig šiol negaliu,
Ko rugpjūtį pusnynai sapnavos!