Žodžiai iš tylos

Aš meldžiuosi, kaip daug meldžiaus
tyloje už grotų rūsy:
išklausyk, išklausyk
danguje kurs esi
ir atsuk savo veidą
į Lietuvą.
Aš meldžiuosi, kaip daug meldžiaus
po pūga, po naktimi,
po šiaurinės pašvaistės liepsnomis:
išklausyk, išklausyk
danguje kurs esi,
duok mums sveikatą ir kantrybę
iškęsti Sibiro baisybes...
  Ir dabar smaugia mus
neapykantos, rietenos,
žemiškos vertybės.
Sugrąžink, sugrąžink
į mūsų Lietuvą
dvasines vertybes.
Leisk ant mūsų visų nusileisti
nepavergiamai protėvių dvasiai...
herbera