Rytas, aš taip nemėgstu jo,
Norėčiau visad pasilikt nakties ramybėj,
Gal tik bijau sapnų ant žirgo juodo,
Jie kartais atšuoliuoja iš liūdnų dienų.
Ir suledėjus ašara ant skruosto
Neleidžia net pramerkt akių... skaudu.