Jei ateisi –
Ateik, kai miegosiu,
Kai sapne skleisis liūdesio gėlės.
Virš nusvirusio mudviejų gluosnio
Dangumi plauks pūkų pagalvėlės.
Ir pilki jų šešėliai į Žemę
Akmenim kris ant žydinčio sodo...
 
Atsibusiu...
Aplinkui sutemę
Ir dangus be žvaigždžių –
Toks miglotas...
 
Aš tave pasigausiu lyg paukštę –
Negirdėt net šiurenimo sparno,
Tik plakimą tyloj širdies baukštų
Jausiu kūnu...
Paglostysiu delnu
Nakties vėsą ir tavąjį žvilgsnį,
Kuris skverbias į stingdančią tylą,
Kuris sparno pavėsiu sudilgsi
Ir šią naktį be žodžių prabyla.
Naktį tamsią, miglotą, bežvaigždę,
Kada skleidžiasi liūdesio gėlės...
.................................................................
 
Vėl tave aš į sapną paleidžiu.
Skrisk aukštai –
Kad nekristų šešėlis...