pajūriu atslinks rugpjūtis 
brūžins trinsis tau į veną
meile mano gali būti
baigiamės abu kas dieną

baigiamės ir liūtys sprogsta
tartum žiedas pakalnutės
kraustomės toliau iš proto
ir nemokam laimės siūti

teks palikt eiles žiūrovų
nugalėt intymią būtį
apsimesti kad neskauda
kūnui gręžiantis į rudenį