Išpylė dangus šokoladą
Tą tikrąjį – tamsų ir kartų.
Kaip būna kas dieną įpratęs
Vėl vakaras grįžo tam kartui.
 
Nupėdino tiesiai per šilą –
Nuo batų sunkių liko pėdos.
Ir paupio antakiai žilo,
Ir budo iš miego pelėdos.
 
Ir žiebės mažytės liktarnos –
Aukštai ir ant vandenio pilko,
Kol lindo iš debesies skverno
Delčia... Ji drabužį apvilko
 
Tamsesnį, už tą šokoladą –
Iš juodo lyg varnas velveto...
.....................................................
 
Vėl šmėklos rikiavos parade,
Vėl šoko vaiduokliai baletą
Ir, kaip kad kas naktį įpratę,
Vėl gimė prie stalo poetai...