Kazilinės

 
Žemaičiai šauktų — Kazilinės,
Mitre nešk šnapšę, gaspadoriau!
Vainikas skelbia gerą žinią,
Greit sienas puoš gražuolis stogas.
 
Virš gegnių, kazilų, grubiai nupintas,
Kur plyti erdvus vėjo kelias,
Toks paprastas, bet iškilmingas,
Puikuojasi vainikas žalias.
 
Ne man šį kartą namą renčia.
Stovės jis šalimais, sklype kaimyno,
Tik gera taip matyti šventę,
Meistrus, kurie tradicijas dar žino.
 
Jei būsimus namus visus surinkus,
Kur šiandien vainikus iš ąžuolo iškėlė,
Tai pamatytum tūkstančius laimingų,
O pats nustebtum — dailiai kyla Lietuvėlė!
skroblas