Iš miglos vystyklų spurda auštantis rytas,
Pakutenamas švelniai pirmų spindulių.
Tiktai pieva kol kas rasomis nusagstyta
Iki pat vasarojaus akuotų žilų.

Paukščių rūpesčiai baigėsi — tyli, nečirpia,
Pamanyk, jiems tai kas — ar diena, ar kita?
Jau nublošlę miglas vikrūs spindulio pirštai
Dar kartelį patikrina — snaudžia gal kas?

Ei, sukruskit! Žydėkite, aukite, sirpkit,
Šitą sąlančią būtį savy kaupdami,
Kol pasiekę pajudins kiekvieną už virkščios, 
Kol patikrins dar kartą — kaip jūs? Ar gyvi?

Rūpestingasis metas — dienelė rugpjūčio —
Ir paragins darbuotis, ir ilsėtis stabdys,
Bet pirmiausia miglas rūpestingai nuklostys,
O tu savo jusles pakrutėt paprašyk.

Jusk, kaip juda raumuo kuo ilgyn pasirąžant,
Kaip vėsoj išryškėjo žolynų kvapai.
Laukia šimtas darbų, bet darbščiam tai ne lažas,
Nes eini pašuokom — taip gražiai nubudai!..