* * *

Dangumi sakytum pasaka* Šviesos
Artinas viena
Užliūliavusi laukus drėgnom miglom
Gęstančia žara

Nusidriekusi šešėliais blėstančiais
Eilėmis tolyn
Ilgesiu nostalgišku į Rytus tįstančiais
Šaukiančiais gilyn
Saulės varpą jūron grimztantį palikt
Amžių bangose
Krantą išmazgojusiuose kiekvienam
Ypatingai čia
Tylinčių žvaigždžių mirksėjime
Augančios Tamsos
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Naktis yra labai didelė
Tik žmonių vyzdžiuos...

pasaka* — kuo? (įnagininko linksnis), t. y., „pasaka sekama — arba pasakojama Šviesos"