Užlopau tylą kuždesio alsa, 
Lyg rūbas senas ji susidėvėjo, 
Kai panyru į ją nuoga , basa 
Ir neapsaugota nuo šiaurės vėjo.
Man nesakyk, kad tapom svetimi, 
Kai lūpom paliečiu aš tavo odą, 
Tu dar toks pats ir dar šalia esi, 
Nors tau kitaip seniai, seniai atrodo.
Suaiži žodžiai ankštyse sapnų, 
Aš juos renku po vieną išbarstytus
Ir tavo pėdsakais rytais seku, 
Tu sau toks pats, 
O man seniai jau kitas.
.................................
Užlopau tylą kuždesio alsa
Jinai visa per naktį išbraidyta...