Kodėl nebėgi nuo geidžiančio saulėlydžio?
O aš atsiklaupiu ties dangumi,
Be pabaigos einu, bet niekad nesugrįžtu
Įkalintas šaltam tamsos glėby,
Kodėl nesugebi atriekti savo kvapo?
Aš alkanas, tie kąsniai be šviesos,
Ilgiuos kažko, jaučiuosi toks išsekęs,
Padėk atmerkt akis - išsivaduot.
Mano vienintele, be žmogiškojo kūno,
Noriu tave turėt arčiau, užtemus,
Save seniai sudeginau ir uždariau,
Pastatęs antkapį (su užrašu) monada.
Nekelk manęs, aš tyruose miegosiu
Ramiai įaustas į žvaigždynų spindesį,
Kas aš esu? Tu nepaklausi, bet dvejosi,
Žodžių šįkart nereik, užteks akistatos.
Prieisiu vystančių sekundžių žiedlapiais,
Pasikalbėti mirusių malda,
Mes niekada daugiau nesusitiksim,
Tavęs nėra, tu mano pabaiga.