Tavo glamonių nektaras
Jau atminties avily.
Plaikstosi ilgesio žaros.
TEN – tai toliau, nei toli. 

Net kai neinu, jau artėju,
Salsta tavim gomurys,
Lašą nusineša vėjas.
Būna, turi – neturi,

Bet juslės numeta odą
Kraujo zenito pike,
Viskas taip gyva atrodo,
Reikia tik būtį iškęst

Juodą ir sprangią it plutą,
Medų taupau avily.
It nusidėjėlė klūpau,
Bet net kančia man saldi.

Liepos drėgnom nektarinėm
Ilgesio šlama žodžius.
Trokštanti siela nežino, 
Būti geriau ar nebūt?

Būsiu! Taip meilė prisako,
Tad pasiduot negaliu.
----
Tekanti upė nektaro
Link jau naujų avilių...