O iš dangaus staiga pabyra žvaigždės,
Suyra mėnuo į smulkias šukes,
Gatve nerimastingai liuoksi laikas,
Ištęsdamas laukimo minutes.
 
Uždengia debesys širdies troškimą,
Pamilt gyvenimą nėra jėgų,
Norėtum dar bandyt pakeist likimą,
Bet neužtenka vien tik pastangų.
 
Dangus ir vėl lietum į žemę krenta
Ir plauna sielą nerimo lašai,
Dangun beviltiškai ištiesęs ranką
Pasigailėjimo prašai, prašai...