Bridau per pasaką — žiedų margiausių lauką,
Puošnios rugiagėlės prie žemės linko,
Šypsojosi ramunės, bangom smilgelės plaukė,
Dairiaus sulaikęs kvapą aš aplinkui.
 
Rugiagėlių pulkai droviai sutūpę,
Dangaus gelmėj ištirpus žydruma,
Lyg primena, kad žemėj gali būti
Šviesi akimirka, sustojusi, trumpa.
 
Kviečių laukai prigėrę ramumos,
Per juos nubėganti vikruolė Gynė,
Nevėžis tarp krantų tarsi namuos...
Džiaugiesi ir matai  — graži Tėvynė.
 
Bridau per pasaką — žmogaus apsėtą lauką,
Ne vien javais, šį kartą gėlėmis,
Kurios, atrodo, čia kiekvieno laukia,
Kiekvieną kviečia džiaugtis spalvomis.