Vėskas, kas gyva

Atlūža leda vėns nuo keta
Atmerke akis ir žemele,
Teik laika tomsuo an išbovus.
Atkota permė dongaus šauksma,
Sukveite vėsus pasikelt.
Sublezga žemi žuolies steiba,
Pakvepa permi slvyų žeida.
Nupluove rasa vesus gyvius,
Atej pavasars, veskam ons pasiryžęs.
žemiški sparnai