Jausk mane suvirpėjusią gamom,
gintarinėm natom ant varinių laidų.
Kviesk mane suskambėjusią stygom
kaip  noktiurną bevalį iš mitų painių.
 
Nesustok niekada mintimis atitolus,
Tavo rankose tylai tirpstu.
Aš daina įkalinta posmuose,
Vėl rakinama plieno raktu.
 
Šauk mane sužibėjusią ašarom,
pilnaties apsupty ant lapų gležnų.
Liesk mane kaip liepsną įkaitintą,
žvakės šviesą ant tavo plaukų.
 
Neužmiršk tik manęs blėstant aistrai,
Kai išnyksiu kaip rūkas iš tavo sapnų.
Vėl gitaros stygas liesi tyliai.
Aš sugrįšiu lyg žodžiai iš tavo dainų.