Meluoti nesutarta, bet vis tiek
man meluoji,
kol moterys ir ruduo dažo plaukus,
kol priekaištai it žolė po kojomis
pinasi, man meluoji,
 
kada nesugalvoju nieko gero,
kada batus pilnus rudens prisėmęs
tu pareini,
ir volungės prieš lietų derėtis
nepaliauja, man meluoji.
 
O mūsų laimė dairosi kažkur,
vis panašesnė į perdegusią lemputę,
sakyk, ar pasikeisim mes,
jei nekalbėsime penkias dienas?
O tu juokies: pakaks penkių minučių!
-----------------------------------------------
Man vėl meluoji!