išglostytų švelnių plaukų burtažodžiai dar veikia.
ir klampūs lyg medus kerai jautrios širdies...
o zovada tebešuoliuoja tas pirmapradis laikas,
išbarstęs žiedlapius lakius ramunės pakelės.

moters maištinga prigimtis nelinkus pasiduoti.
vylingas josios žvilgsnis kaip aukso geiduliai.
tačiau viliokėm rankom reik kūno apkabinti,
gosliajam lūpų žiedui — meilės liepsnos tiktai...

del jos gulbės giesme pavirsta kasdienybė
ji alfa ir omega buities klaidžiam kely.
granito monumento verta ištikimybė
gležnumas — jos stiprybė, raminančiai tauri...