Nuotaka
Aš išteku ir vėl, ir vėl jau šeštą kartą,
Ir vėl raikysim savo pirmą meilės tortą.
Į meilę vėl sudėsime visas viltis,
Ir vėl bus ta saldi pirma naktis.
Šį kartą viskas rimta, aš prisiekiu!!!
Gyvensim amžinai ir mirsim vieną dieną.
Duonelės su druskyte atsiriekiu,
Degtinės gurkšteliu gurkšnelį vieną.
Anuos kartus nesąmonė juk buvo,
Mane nekaltą šelmiai suvedžiojo.
Ta meilė po savaitės jau supuvo,
Po mėnesio berniuką kitą jau medžiojau.
O šitas, pažiūrėkit, tikras vyras,
Ir pinigų kišenėje be saiko.
Atskleisiu paslaptį: jis visiškai dar tyras
Ir labai nori kuo greičiau sulaukti vaiko.
Na, su vaikais, manau, mes dar palauksim,
Bet apie tai kalbėsime po šliūbo.
Į povestuvinę kelionę kai išplauksim,
Patikrinsim ar meilė mūs nežlugo.
Jis žada būti geras ir malonus,
Visur ir visada manęs klausytis.
Kiekvieną rytą žada kloti lovas,
Nes aš tuomet turiu prieš veidrodį dažytis.
Papusryčiavus jis suplaus indus,
Nes aš po pusryčių būnu apsunkus.
Ir lėks darban įšokęs į batus,
O manęs lauks namuose sunkus, prakaituotas darbas.
Darbai tokie: reik sugalvot, kaip aš jį pasitiksiu.
Kada šypsotis baigsiu, o kada pradėsiu.
Ar jam po darbo grįžus aš patiksiu,
Ar valgyt kai darys morališkai padėsiu?
Matau, kaip vakare jis indus plauna,
Po to drabužius skalbti pasisiūlo.
Plaukučius man nuo kojų su pincetu rauna
Ir mezga kojines iš vilnonių siūlų...
...Šeštadieniais mes kviečiamės draugus,
Mano brangusis ruošia jiems skanius pietus.
Įsipilam į taurę mes raudono vyno
Ir geriam už mane – jo pasakų merginą.
Jis džiaugiasi viskuo ir prašo nepalikti,
Paprašius įpila man rudą girą.
O aš manau, kad visko gali atsitikti,
Jeigu nesaugos jis žmonelę tyrą...
2006/08/22